Slauga trunka metų metus, problemos gula ant paprastų moterų pečių.
Medikai skambina pavojaus varpais dėl išteklių trūkumo kovojant su pavojingais sutrikimais / nuotr. pixabay.com
Daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų gyvena sirgdami neurologinėmis ligomis, o dauguma šalių nepasirengusios šiam iššūkiui, netgi neskiriama lėšų kovai su tokiomis ligomis.
Kaip rašo „The Hill”, taip teigiama naujoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje apie neurologinių ligų sveikatos būklę. Pažymima, kad maždaug 40 proc. pasaulio gyventojų – daugiau kaip trys milijardai žmonių – turi kokių nors neurologinių problemų. Kasmet dėl šių ligų pasaulyje miršta 11 mln. žmonių.
Užfiksuota, kad 2021 m. tarp pagrindinių žmonių mirties ir neįgalumo priežasčių buvo insultas, naujagimių encefalopatija, migrena, Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos, diabetinė neuropatija, meningitas, epilepsija, komplikacijos po priešlaikinio gimdymo, autizmo spektro sutrikimai ir vėžinės nervų sistemos ligos.
Ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant problemos masto, mažas pajamas gaunančiose šalyse neurologų yra daugiau nei 80 kartų mažiau nei dideles pajamas gaunančiose valstybėse.
„Kadangi daugiau nei kas trečias pasaulio gyventojas gyvena su ligomis, turinčiomis įtakos smegenims, turime daryti viską, ką galime, kad pagerintume reikiamos medicininės priežiūros prieinamumą. Daugelio tokių sutrikimų galima išvengti arba juos veiksmingai gydyti, tačiau sveikatos priežiūros paslaugos daugeliui vis dar nepasiekiamos, ypač kaimo ir mažas pajamas gaunančiose vietovėse, kur žmonės dažnai susiduria su stigma, socialine atskirtimi ir finansiniais sunkumais”, – sakė PSO generalinio direktoriaus pavaduotojas daktaras Jeremy Farrar.
Šiuo metu tik 63 PSO valstybės narės turi nacionalinę neurologinių sutrikimų politiką ir tik 34 šalys skiria jiems specialų finansavimą.
Dauguma žmonių pasaulyje neturi galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis: tik 49 šalys įtraukė neurologinius sutrikimus į savo visuotinio sveikatos draudimo sistemą.
Be to, pasak leidinio, labai trūksta specializuotų medicinos paslaugų, pradedant insulto skyriais ir vaikų neurologija, baigiant reabilitacijos centrais ir paliatyviąja pagalba. Darbuotojų trūkumas ypač jaučiamas miestų ligoninėse.
Ataskaitoje pažymima, kad slaugos trūkumas ypač skaudžiai atsiliepia šeimoms. Juk jis dažnai trunka metų metus, o dauguma su juo susijusių pareigų tenka neprofesionaliems slaugytojams – dažniausiai paprastoms moterims, kurios lieka be paramos.
Taip pat skaitykite:
Kitos naujienos iš medicinos pasaulio
Primename, kad Europoje mokslininkai sukūrė akių implantą su dirbtinio intelekto elementais – PRIMA prietaisas gali padėti akliesiems išmokti iš naujo skaityti. Jis atkuria centrinį regėjimą pacientams, sergantiems geografine atrofija.
Klinikiniai bandymai parodė, kad 84 proc. eksperimento dalyvių pradėjo atpažinti raides, skaičius ir žodžius. Šie pacientai laikomi nepagydomais.
Po implantacijos jie galėjo perskaityti vidutiniškai penkias eilutes standartinėje oftalmologinio regėjimo testo lentelėje, nors prieš operaciją dauguma jų apskritai negalėjo atpažinti.
